Kaip veikia sukčiavimas su QR kodais
Gudrybė visada ta pati: oficialiai atrodantis QR kodas nuveda tave ten, kur nesitikėjai. Dažniausi variantai:
- Lipdukai ant tikrų kodų stovėjimo automatuose, įkrovimo stotelėse, bendro naudojimo dviračiuose ir paspirtukuose, restoranų staliukuose ar plakatuose, vedantys į netikrą mokėjimo puslapį.
- El. laiškai ir laiškai su QR kodu („Tavo siuntinys laukia“, „Patvirtink savo banko sąskaitą“, „Tavo slaptažodis šiandien baigia galioti“), atidarantys netikrą prisijungimo puslapį.
- Netikros baudos už stovėjimą ar sąskaitos: jos gali būti paliktos ant automobilio valytuvo arba pašto dėžutėje, o QR kodas nukreipia į netikrą mokėjimo puslapį.
- Kodai, kurie daro daugiau nei tik atidaro puslapį: pradeda skambutį ar SMS brangiu numeriu, prijungia prie nežinomo Wi-Fi ar įdiegia programėlę.
Prieš atidarydamas nuskenuotą nuorodą
Telefonas parodo adresą prieš jį atidarydamas. Skirk dvi sekundes jam perskaityti.
- Ar adresas atitinka tą, kas tariamai už jo slypi? Bankas, stovėjimo bendrovė ar parduotuvė turėtų naudoti savo žinomą domeną, o ne keistą pavadinimą, atsitiktines raides ar rašybos triuką, pavyzdžiui,
paypa1. - Ar tai sutrumpinta nuoroda („bit.ly“ ir panašios) ant to, kas prašo mokėti? Būk ypač atsargus, nes tikros paskirties nematai.
- Ar kodas yra lipdukas ant kito kodo? Atidžiai apžiūrėk, ypač viską, kuo moki.
- Ar jis atėjo netikėtai el. paštu, laišku ar SMS? Neskenuok jo. Geriau pats atsidaryk įmonės svetainę ar programėlę.
Įspėjamieji ženklai atidarius
- Puslapis prašo slaptažodžio, PIN kodo, kortelės numerio, interneto banko ar „Smart-ID“ prisijungimo duomenų, nors tu tik norėjai pažiūrėti meniu ar sumokėti už stovėjimą.
- Jis skubina: „Sumokėk per 24 valandas“, „Tavo paskyra bus užblokuota“.
- Jis prašo įdiegti programėlę ar „saugos naujinimą“.
- Jis atidaro SMS ar skambutį numeriu, kurio nežinai.
Mokant viešose vietose, saugiausias kelias – oficiali operatoriaus programėlė ar pats mokėjimo automatas, o ne kodas, kurio negali patikrinti.
Jei jau atskleidei savo duomenis
- Kortelės ar banko duomenys: nedelsdamas skambink į savo banką ir užblokuok kortelę. Patikrink paskutinius mokėjimus.
- Slaptažodis: pakeisk jį tikrojoje svetainėje ir visur, kur naudoji tą patį slaptažodį. Įjunk dviejų veiksnių autentifikavimą.
- Įdiegta programėlė: pašalink ją ir paleisk telefono saugos patikrą.
- Pranešk įmonei, kuria apsimetė sukčiai, o Lietuvoje – Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (nksc.lt) ar policijai; Estijoje – CERT-EE. Taip pat pasakyk vietos, kurioje radai netikrą lipduką, savininkui.
Įmonėms: kurk QR kodus, kuriais žmonės pasitiki
Kai toks sukčiavimas tampa žinomesnis, atsargūs klientai dvejoja prieš skenuodami. Šie įpročiai padeda tavo kodams atrodyti patikimiems ir tokiems išlikti:
- Leisk kodams vesti į savo domeną (
tavoparduotuve.lt/meniu), kad žmonių matomas adresas aiškiai būtų tavo. - Šalia kodo atspausdink ir interneto adresą, kad žmonės galėtų palyginti. Generatoriaus aprašymo funkcija prideda tekstą po kodu.
- Naudok statinius kodus. Dinaminių QR kodų paslaugų kodai eina per kieno nors kito serverį, kuris vėliau gali rodyti kitą turinį. Žr. statiniai ir dinaminiai QR kodai.
- Pridėk savo logotipą į kodą (generatoriaus nustatymai → Logotipas), kad paprastas lipdukas ant viršaus išsiskirtų.
- Apsunkink klastojimą: laikyk kodus už stiklo ar juos laminuok arba spausdink kaip ženklo dalį, o ne atskirą lipduką.
- Reguliariai tikrink viešus kodus, ypač viską, kas susiję su mokėjimais, ir kartais pats juos nuskenuok.
- Niekada neprašyk slaptažodžių ar kortelės duomenų puslapyje, kurį atidaro kodas, nebent klientas aiškiai tikisi ten mokėti.
Daugiau: kaip nuskenuoti QR kodą „iPhone“ ir „Android“.
Nori pamatyti, kur veda kodas, jo neatidarydamas? Įklijuok ekrano kopiją į QR kodų skaitytuvą.